Lankytinos vietos Lietuvoje

Pamaniau, kad reikėtų apžvelgti ne tik užsienį - Lietuvoje taip pat yra ką pamatyti. Manau pirmiausia reikia pažinti savo kraštą, tada susipažinti su svetimomis kultūromis ir vietovėmis.
Taigi, pasidomėjusi Lietuvos lankytinomis vietomis supratau, kad ir mūsų mažoje šalyje yra ką pamatyti.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Šią vietą rasite Žemaitijos nacionaliniame parke, netoli Platelių ežero.
Kaip ir  piramidės, taip ir labirintai, yra padaryti iš geometrinių formų, kurios ir sukuria šventą erdvę. Daugelis žmonių klysta, manydami, kad energetiniai labirintai ir painūs labirintai yra tas pats. Painūs labirintai turi nepraeinamas sienas ir daug apgaulingų posūkių, kas sukelia žmogui stresą. O, energetiniai labirintai turi tik vieną taką, vedantį į centrą ir vėl atgal. Jame nėra uždarų sienų. Kai eini labirintu, tai vis vingiuoji pirmyn ir atgal, sukdamas 180 laipsnių kiekvieną kartą pereidamas į naują ratą. Kai žmogus keičia ėjimo kryptį, taip pat keičiasi ir jo suvokimas iš dešiniojo smegenų pusrutulio į kairijį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl labirintas gali skatinti suvokimo, jutimo, sąmoningumo imlumą.

Pašilių stumbrynas Panevėžio rajone 

Čia auginami stambiausi Europos laukiniai gyvūnai – Lietuvos stumbrai, kurie yra saugoma gyvūnų rūšis, įtraukta į tarptautinę Raudonąją knygą. Maždaug 20 stumbrų gyvena aptvaruose ir dar 30 laisvėje.

Stumbrynas įsteigtas 1969 metais.

Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą.

Vaiguvos upelis- gatvė

Tai unikali vieta, nes šioje gatvėje gyvenantys žmonės, neturi kito susisiekimo, tik gatve – upe.  Vaiguvos upeliu-gatve einama ir važiuojama.  Gruntas yra tvirtas, akmenuotas. Upelio vagoje gulėjo riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė daktaras V. Kudirka.

Vaiguvos upelis-gatvė yra Šakių rajone, Plokščių gyvenvietėje.

Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu Kretingoje 

Didysis saulės kalendoriaus stulpas yra kompozicijos centre. Jį kerta pagrindinė ašis, orientuota šiaurės-pietų kryptimi. Ant šios dienovidžio linijos išdėstyti akmenys su švenčių datomis ir mėnesio ženklais runomis. Pagrindinio stulpo šešėlis vidurdienį (Kretingos laiku 12.43 val.) sutampa su dienovidinio ašimi. Švenčių ir metų laikai skaičiuojami pagal saulės spindulio vietą vidurdienį pagrindinėje ašyje. Iš čia atidedamos saulės laikrodžio valandos.

Pirmąjį Saulės laikrodį Kretingoje 1610 m. pastatė J.K.Chodkevičius. Antrasis Saulės kalendorius-laikrodis papuošė Kretingą 2002 m. rugpjūčio 10 d.

Olando kepurė

Tai 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.